- ginklininkas
- giñklininkas, -ė smob. (1) BŽ322, DŽ, ginkliniñkas (2) Š 1. ginklų dirbėjas, meistras: Susitiko su Tulos ginklininkais sp. Hanibalas žiūrėjo, kaip ginklininkai kala kalavijus rš. 2. ginklų prižiūrėtojas, saugotojas: Ginklininkas – kareivis, kuris prižiūri kuopoje ginklus rš. Jis užsuko pas ginklininką pistolietų ir juos čia pat užtaisė P.Cvir. Ginklininkai tvarkė kulkosvydžius, dalijo šovinius rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.